Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Kaitra ir komfortas namuose – ne tokie ir nesuderinami dalykai

JUNG_Hotel2

„Jung Vilnius“ nuotrauka.

Atėjus vasarai ir prasidėjus karščiams tenka ugdytis kantrybę. Tikriausiai, daugelis pastebi, jog kaitriomis dienomis gyvenimas gali būti sunkiai pakenčiamas. Karšta ne tik lauke, bet ir patalpose, todėl krenta darbingumas, sunkiau pailsėti. Tačiau ar taip ir turi būti? Ne. Šiandien išmaniosios technologijos leidžia net ir per didžiausius karščius patalpose jaustis komfortabiliai. Dar daugiau, tinkamai sustyguotos temperatūrą reguliuojančios sistemos gali padėti ir sutaupyti.

Švaistome per daug energijos

Kaip sako išmaniųjų namų sprendimus parduodančios ir mokančios juos diegti „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis, tiek žiemą, tiek vasarą bandydami sureguliuoti temperatūrą patalpose mes iššvaistome daugybę energijos. Tačiau neracionalaus energijos naudojimo problemą gali gana nesunkiai išspręsti išmaniųjų namų technologijos.

„Įprastos (neišmaniosios) sistemos šildo, vėdina ar vėsina visiškai neatsižvelgdamos į tai, ar tuo metu patalpose yra, ar visgi nėra žmonių, ar konkrečiu momentu patalpos langai uždaryti, ar kaip tik atidaryti. Tokios sistemos, kaip gyvatukai bei šildomos grindys, kaista visą laiką. Štai tokias bėdas ir gali sutvarkyti išmaniosios technologijos. Jos leidžia visus šiuos procesus užprogramuoti vykti pagal grafiką. Visai nebūtina šildyti ar vėsinti patalpų tuo metu, kai žmonės yra išvykę į darbus“, – dėstė jis.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas naktimis nesunkiai galima miegamuosiuose palaikyti šiek tiek žemesnę temperatūrą. Tai ir sveikiau, ekonomiškiau. Gyvatukai ar šildomos grindys irgi gali veikti tik tam tikromis atkarpomis, kai yra didžiausia tikimybę, kad jomis kažkas naudosis.

„Išmaniosios technologijos leidžia kontroliuoti sistemų inertiškumą. Tai reiškia, kad planuojama, kada jos turi pasiekti optimalų rezultatą, o ne kada pradėti veikti. Tarkim, jeigu namuose komfortabili temperatūra turi būti nuo 18 valandos, kai visi grįžta iš darbų, tai sistemos pradės veikti 17 valandą“, – sakė R. Skurdenis.

Sistemos gali taupyti energiją ir tomis trumpomis minutėmis, kai žmogus atveria langą. Žiemą tuo momentu būtų sustabdytas šildymas, kad šiluma be reikalo nepabėgtų į lauką. Lygiai tas pats atsistiktų, pvz., vandalams išdaužus langą. Energiją taupyti padeda ir netiesioginis valdymas, pvz., per išorines žaliuzes. Kaitroje jos nusileidžia ir neleidžia patalpai perkaisti. Kai vėsiau, viskas vyks atvirkščiai – žaliuzės pakils ir leis saulei maksimaliai sušildyti patalpas.Gerai suderintoje sistemoje viskas vyksta automatiškai. Tačiau visada išlieka galimybė žmogui įsikišti. Jeigu norisi, galima nesunkiai pakeisti sistemų įsijungimų laiką.

Galima sutaupyti iki 40 proc.

Įdomu tai, kad vasarą padaugėga persišaldymo atvejų, nes žmonės tiesiog per stipriai vėsina patalpas.Taip įvyksta todėl, kad tinkamos temperatūros paieška dažnai primena tam tikrą eksperimentą, atliekamą bandymų ir klaidų metodu. Tačiau taip būti neprivalo.

„Būtent staigus temperatūrų kaitaliojimas ir iššaukia peršalimus. Racionalus vėdinimo bei vėsinimo sistemų valdymas leidžia palaikyti optimalias temperatūras reikiamu metu. Tada nebereikia labai staigaus šaldymo ir problemos išvengiama“, – teigė „Jung Vilnius“ vadovas.

Jis primena ir tai, kad patalpų vėsinimas šiaip jau reikalauja dar daugiau energijos negu šildymas. Todėl gerai sutvarkyta išmaniųjų technologijų sistema gali tapti dar vertingesne, nes idealiu atveju ji gali padėti sutaupyti 30-40 proc. išlaidų energijai.

„Čia labai padeda tokios priemonės kaip išorinės žaliuzės ar markizės. Jos efektyvesnės nei vidinės ir beveik neeikvoja energijos, o efektą duoda puikų. Su jomis šiluma nepatenka į vidų, todėl aktyvaus šaldymo įranga gali veikti žymiai rečiau ir mažesniu pajėgumu, o taip sutaupoma labai daug energijos“, – kalbėjo R. Skurdenis.

Geriausia tada, kai technologijų net nejaučiame

Specialistas pataria įsirenginėjant išmaniuosius sprendimus savo namuose į situaciją pasižiūrėti kaip įmanoma plačiau. Tokia sistema turi būti bendra, veikianti išvien, o ne būti tiesiog atskirų dalių suma.

„Toks sujungimas į vientisą, bendrai veikiančią sistemą ir yra išmanaus namo požymis. Kai sistemos veikia atskirai (kokios brangios ir kokybiškos jos bebūtų), neišvengiamai bus atvejų, kai šildymo sistema ims veikti todėl, kad kondicionierius ką tik per stipriai atvėsino patalpą. Taip galima prarasti labai daug energijos. Bendra sistema leidžia visus prietaisus valdyti bendrai ir jie ima veikti pagal optimaliausius algoritmus, atsižvelgdami į daviklių duomenis, laiką, kalendorių“, – vardino pašnekovas.

Turint tokią bendrą ir efektyviai veikiančią sistemą klausimų apie jos naudingumą tiesiog nebekils. Blogi įpročiai, kurie mums atrodo tiesiog neišvengiami, kaip, pvz., langų atidarinėjimas laikui bėgant turėtų tiesiog išnykti. Kaip sako „Jung Vilnius“ vadovas, patalpose, kuriose nėra automatikos, arba ten, kur ji veikia blogai, organizmas jaučia diskomfortą. Jam netinka oro temperatūra, trūksta šviežio oro. Todėl instinktyviai ir einame prie lango. Tačiau jeigu organizmui viskas gerai, nebus ir jokio poreikio ko nors ieškoti.

„Jeigu patalpose veiks efektyvi vėdinimo ir klimato palaikymo sistema, nekils noro atverti langus. Oras viduje bus grynas, reikiamos temperatūros, o atvėrus langus bus padaryta tik žala, nes juk į vidų pateks triukšmas ir dulkės iš kiemo. Žmogus, būdamas patalpose su gerai veikiančia sistema, labai greitai pajus, kad darinėti langus yra nepatogu ir neracionalu, o taip savaime ims formuotis nauji įpročiai – naudotis technologijų teikiamais pranašumais. Technologijos geriausiai veikia tada, kad žmogus tiesiog apie jas nebegalvoja“, – teigė R. Skurdenis.

 

(Visited 13 times, 1 visits today)